gėdiškas

gė́diškas, -a adj. (1) OsG123 1. → gėda 1: Gė́diškas vardas KII147. Gė́diškų darbų saugokis J. Anas kalbėjo gė́diškais žodžiais Tvr. Bet dabar atmeskite ir jūs vis ... gėdišką kalbą iš burnos jūsų GNPvKol3,8. Marinkite savo sąnarius, kurie ant žemės yra ..., gėdiškąjį gašlumą, piktąjį pageidimą BbPvKol3,5. Kentei smertį gėdiškąją APhVI9. Muitininkai už pikčiausius, gėdiškiausius ir nelabiausius žmones laikomi buvo MšK. Gėdiškų dainų ir kalbų tyčiomis klausais P. Širdį ir kūną bjauriais ir gėdiškais pageidimais degina SPII50. Gė́diškas nuvilkimas po akim visų žmonių DP169. Daug gė́diškų daiktų ... bylojo prieš jį DP161.

gė́diškai adv. KII9,147: Ogi dabar taip gė́diškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin K.Donel. Gėdiškai Brigę barė O. Gėdina jį, kad gėdiškai ką mąsto širdy SPI363. Jį ... po kiekam dienų gė́diškai užnovijo DP131. Keikia, gėdiškai kalba BPI280. Ir mano veidą gėdiškai ištiko BBJob16,10. Gėdiškai jie apie mane ar apie manuosius girdi brš. Gėdiškai sudarkyti mergą N.

2. SD466 nedrąsus, drovus: Nežinodama gėdiška panelė ką daryti, apsiginti negali brš.